- pagrandai
- pagrandaĩ sm. pl. (3b), pagrándai (1) žr. pagrandos: 1. Pagrándų kukulio ir šuo neėda Krp. Palikit pagrandų̃ – vaikams antį pakepsiu Slv. Gaspadinės buvo jau linksmos, ir nuo to čėso pradėjo šuniui duoti pagrandų bandelę SI103. 2. NdŽ Aš grandysiu, aš grandysiu! – ir susimušo dėl pagrandų̃ Škn. 3. Pãgrandus mėžinio veža J.
Dictionary of the Lithuanian Language.